Walon (Rifondou) candjî

Etimolodjeye candjî

Do viebe «nouri», avou l’ betchete « for- » des viebes.

Prononçaedje candjî

Viebe candjî

Djin et tins Codjowa
Cåzant Ind. pr. (dji, dj’) fornouri / fornourixh
Atôtchî(s) Ind. pr. (vos, vs) fornourixhoz
Cåzants Ind. pr. (nos, ns) fornourixhans
Rwaitants Ind. pr., nam. (i/il, ele/elle) fornourixhnut
Cåzant Ind. fut. (dji, dj’) fornourirè / fornourixhrè
Cåzant D.I.E. (dji, dj’) fornourixheu
Cåzant Suddj. pr. (ki dji, dj’) fornourixhe
pårt. erirece (dj’ a, vos av) fornouri
Ôtes codjowaedjes come prusti

fornouri (viebe å coplemint)

  1. nouri a s' , nouri foirt.
    • I fornourixhèt leus efants.
    • I fåt bén sognî ses biesses, mins i n' les fåt nén fornouri.
    • T' est on fameus gros mvé Et k' a bén do bouneur D' esse insi fornouri Tandi k' mi, dji creve di fwin E fjhant l' voleur. Chales Werotte (fråze rifondowe).
  2. nouri a n' rén fé.

Parintaedje candjî

Sinonimeye candjî

Ortografeyes candjî

Après 1900, foû rfondou (Feller, Feller ricandjî, nén Feller) :
Li mot n’ est nén dins : S36, E164, O0, O2, O3, R13

Ratournaedjes candjî

diner dtrop a magnî

Pårticipe erirece candjî

fornouri omrin

  1. Pårticipe erirece omrin do viebe "fornouri", ki pout esse eployî come addjectif et come sustantif.

Addjectif candjî

singulî pluriyal
omrin fornouri fornouris
femrin padrî fornoureye fornoureyes
femrin padvant fornoureye fornoureyès

fornouri omrin (come addjectif djondrece, metou padvant u padrî l’ no)

  1. ki magne tofer a s' sô.
    • Nozôtes k' est fornouris et bén poirtants, nos dvréns adoucis les tourmints des cis k' ont fwin et froed. Odile Uyttebrouck (fråze rifondowe).
    • On moes aveut passé; li pourcea s' ecråxhive, fornouri k' il esteut. Jean-Pierre Dumont (fråze rifondowe).
    • Tofer, li sprewe poite li betcheye A s' nitêye måy fornoureye. Bernard Louis (fråze rifondowe).
  2. foirt, vigreus.
    • Tins ki dj' tuzéve insi, on grand long tchår, råyî pa deus fornouris roncins, amonta vier mi. Alphonse Nicolet (fråze rifondowe).
  3. målåjhey po l' amagnî, ki n' magne kel bon.

Ratourneures candjî

  1. Cwand les sudjets sont fornouris, i sont forsôlés dijhêye des ancyins mwaisses inte di zels po consyî di n' nén bén nouri leus sudjets.

Sinonimeye candjî

  • (målåjhey po l' amagnî) : nareus

Ratournaedjes candjî

trop bén sognî
foirt

Sustantif candjî

fornouri omrin

  1. onk k' est trop gros.
  2. bon vicant, k' est adû a tofer fé des rinchinchotes.
  3. (pa stindaedje do sinse) onk ki n' pinse k' a lu.
  4. onk k' est sognî a n' rén fé (ki n' boute nén).

Sinonimeye candjî

Ratournaedjes candjî

gros ome
onk ki n' pinse k' a lu
onk ki vike bén
onk ki n' boute nén

Codjowas candjî

Dobès rfondowes
fornouri   fornourixh
Do viebe «fornouri»
  1. indicatif prezintrece, prumire djin do singulî
  2. kimandeu prezintrece, deujhinme djin do singulî, fôme camaerådrece